taurelė

taurẽlė sf. (2) Rtr, Š, DŽ, KŽ; L 1. SD89,116, Lpn40, I, Sut mažas indelis (ppr. stiklinis) vynui ir kitokiems gėrimams gerti: Ant stalo ji išdėliojo kavos puodukus, taureles konjakui rš. Krištolinių indų spintoje, kuri pirkta per karą, sublizgėjo sidabro taurelės I.Simon. Pripildysiu taurelę – pasičestavosi NS25. | prk.: Taurẽlę (stiklelio pavidalo tūtelę) susukė, pripylė [tabako kotų] – ir papierosas! Kp. Gyslainis buvo su rievėms, o dryžainis su taurelėms (su paplatėjančiais ir susiaurėjančiais dryžiais?) Šts. ║ į tokį indelį telpantis gėrimo kiekis: Stiprus! Pora taurelių išvers iš koto didžiausios gamyklos direktorių J.Gruš. Artimų žmonių kompanijoje išgėręs taurelę, mėgdavo riesti riebius anekdotus LKXVII498. ║ bet koks geriamasis indelis: Kiekvieną geramą stotkelį medžio, molio ar skardos senu įpročiu taurele tebvadina S.Dauk. ║ chem. laboratorinis stiklelis: Nusėdimo taurẽlė PolŽ¹250. 2. R229, MŽ305, I žr. taurė 3: Taurelė kraujaleidžio SD5. 3. NdŽ bot. išviršinis žiedo apdaras, kurį sudaro taurėlapiai (calix): [Apynio] žiedo taurelė tura penkis lapelius S.Dauk. Taurelė vienlaiškinė, vienlaiškė, suaugtinė LTII436. Varpinių žiedai be taurelės ir vainikėlio rš. Vaisiaus taurelė – sėklavaisinių vaisiaus viršūnėje likę lapeliai – buvusios žiedo taurelės likučiai BTŽ. | Gilės taurẽlė NdŽ. 4. DŽ¹ muz. viena iš pučiamųjų instrumentų pūstuko rūšių. 5. LBŽ bot. apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia). 6. [K], Mt, BŽ58, NdŽ bot. paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). 7. E, NdŽ anat. danties šaknies duobutė žandikaulyje.

◊ áukso taurẽlės bot. raktažolė (Primula): Aukštaitijoje, Vyžuonų šilo apylinkėse, raktažolė vadinama aukso taurelėm, Dzūkijoje – zuikio skambalėliu, kupiškėnuose – zuikio piestele sp.